Šalis, kuri iki XX a. buvo laikoma viena neturtingiausių šalių Europoje, o dabar stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, tai visų gerai žinoma Suomija. Suomija, o kitaip dar Suomijos Respublika yra Šiaurės šalių valstybė Skandinavijos regione. Ji ribojasi su Švedija vakaruose, su Rusija rytuose ir Norvegija šiaurėje, o per Suomijos įlanką – su Estija.
Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Ji yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.
Suomija garsėja aukštosiomis technologijomis, Šiaurės pašvaiste, gamta su daug švarių ežerų. Tai miškų ir ežerų šalis, turbūt geriausiai žinoma dėl savo laukinės gamtos grožio.Ežerai vadinami suomiško "kraštovaizdžio akimis". Suomija - vienas
ežeringiausių pasaulio kraštų. Ežerai sudaro apie 10 % šalies
teritorijos, kai kuriose vietovėse - ketvirtadalį ir net 60 % ploto.Produktyvus miškai sudaro beveik 70 % šalies ploto, tad Suomija - miškingiausias Europos kraštas.
Tolimoje šiaurėje vasaros baltosios naktys, kada saulė nenusileidžia visą parą, trunka apie 10 savaičių. Žiemą šiuose kraštuose saulė beveik aštuonias savaites nepasirodo iš už horizonto. Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė
metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra
pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač
sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C.
Daugelis yra girdėjęs apie žaliąjį Suomijos auksą. Bet kas? Kodėl žaliasis arba kodėl būtent auksas?
Suomijoje gausu gamtos išteklių, kurie naudojami kaip žaliava bei energijos šaltinis.Būtent tai ir yra Suomijos žaliasis auksas. Dauguma jų atsikuriantys, kaip kad svarbiausias gamtos išteklius - miškai.Suomijos miškų resursai (1930 milijonų kub. m) Europoje yra didžiausi
po Rusijos, Švedijos bei Vokietijos, o kasmetinis miškų priaugimas
viršija 75 milijonus kub. m. Kitas svarbus atsikuriantis gamtinis
išteklius - vanduo, naudojamas buityje, pramonėje ir kaip energijos
šaltinis.Suomijos pamatinę uolieną sudaro daugybė rūšių akmenų, tinkamų
pramoninei žaliavai. Suomijoje taip pat gausu įvairių metalų rūdų, o
pastaraisiais metais atrasta perspektyvių deimantų bei aukso telkinių.
Vertingiausi grunto ištekliai - žvirgždas, smėlis ir molis. Durpės
laikomos neatsikuriančiu gamtiniu ištekliumi, nes susidaro per ilgą
laiką.
Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Suomijos gamta neužteršta ir
nepažeista. Vis dėlto pastaraisiais metais gamtos apsaugai skiriama vis
daugiau dėmesio, nes toksinai, oro ir vandens teršalai, kitokie
chemikalai taip pat pakenkė Suomijos gamtai.Vis dėlto suomiški produktai sveiki, o pavyzdžiui, Suomijos miškų
uogos ir grybai yra visiškai neužteršti. Suomiams tai daug reiškia, nes
šioje šalyje leidžiama lankytis net privačiuose miškuose, rinkti uogas,
grybus, gėles.
Suomija yra telekomunikacijų įrangos
lyderė pasaulyje. Daugiausiai eksportuojama ryšių įrangos ir mašinų
gamybos produktų, popieriaus, celiuliozės ir medienos, stiklo dirbinių,
nerūdijančio plieno ir keramikos.
Suomija yra klestinti Europos Sąjungos šalis. 2005 m. Suomijos perkamoji galia pasiekė 111, lyginant su Europos Sąjungo vidurkiu 100. Suomijos užsienio prekybos balansas turėjo lengvą perteklių. 2006 m. eksportas sudarė 61,40 mlrd €, o importas 55.89 mlrd €. Pagrindiniai prekybos partneriai yra Vokietija (prekybos dalis nuo 11,3 %), Švedija (10,5 %) ir Rusija (10,1 %).
Suomija – stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo
pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes
kaip Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją. Suomija - suvereni valstybė. Aukščiausia valdžia priklauso suomių tautai, kurią atstovauja 200 narių parlamentas. Suomijos politinė sistema aprašyta Suomijos konstitucijoje (1919) ir Parlamento įstatyme (1928). Dabartinis Suomijos prezidentas yra Sauli Niinistö, parlamento pirmininkas – Eero Heinäluoma, premjeras yra Jyrki Katainen.
Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač
mobiliaisiais telefonais. Šalis priklausoma nuo daugelio žaliavų,
išskyrus medieną ir keletą mineralų, importo.
Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje, apie 8500 m. pr. m. e., pasitraukus ledynui. Kadangi septynis amžius (nuo XII a. iki 1809 m.) Suomija
buvo Švedijos sudėtyje, apie 6 % gyventojų kalba švediškai.Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. ji kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė buvo prijungta prie Rusijos. Suomija
tapo nepriklausoma valstybe po 1917 m. Rusijos revoliucijos. Nuo to
laiko Suomija yra respublika. Ji turi vienerių rūmų parlamentą, kurio
200 narių renkami kas ketveri metai.
Pasaulyje Suomija turi gerą vardą. Šalies neslegia kolonijinė praeitis,
socialinė sistema stabili, lyčių lygybės atžvilgiu pažengta toliau nei
daugelyje kitų šalių, daugiau nei pusė Suomijos eksporto -aplinkos
neteršiantys produktai, pagaminti laikantis aukšto išsivystymo lygio
principų. Sąžiningas, praktiškas ir patikimas suomių veiklos būdas labai
vertinamas.Taip pat nederėtų užmiršti, kad Suomija yra vienintelė tikroji Kalėdų Senelio tėvynė, kad ir ką tvirtina švedai ar norvegai.Todėl jeigu norėsite kažkur nuvažiuoti, rinkitės Suomiją! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą