Literatūra- tai erdvė, kur kiekvienas rašantysis ir skaitantysis gali atskleisti save. Čia rašytojas apgalvodamas siužetą, aprašo tam tikrą situaciją, kuri vienam skaitovui gali būti artima, o kitam visiškai nesuprantama. Vis dėlto kiekvienas kūrinys gali suintriguoti, priversti susimąstyti arba būti sprendimą lemiančiu veiksniu.Skaitytojas pagal savo pomėgius išsirenka sau tinkamą literatūrą, jos žanrą, stilių ir siužetą, bet ar literatūra moko gyvenimo? (60)
Ne tik tėvai, bet ir literatūra gali išmokyti mylėti bei tausoti savo šeimą. Nuo pat vaikystės skaitydami knygas arba pasakas, kur yra aprašoma meilė ir pagarba savo aplinkiniams, vaikai išmoksta atsiduoti savo šeimynai.Mergaitės jau pradeda suprasti kas tai šeima ir vaikai, berniukai, kaip ją reikia pasirūpinti. Jurgis Savickis (1890-1952) vienas pirmųjų lietuvių modernistų į literatūrą įvedęs ironiją, išreiškęs miesto žmogaus būseną. Savo kūryboje yra atkreipęs dėmesį į vertybių nebūvimą. savo novelėje "Kova" Savickis aprašo vaiką, kuris yra visiškai neprižiūrėtas. Vaikas susipyksta su žydu, nes tas papasakoja apie šilumą, kurią gauna šeimoje. Jo tėvai visą laiką buvo karčemoje. Atrodo, juk jeigu tėvas nesirūpina, tai mama tikrai turėtų pasirūpint savo vaikeliu, bet ne, jo tėvai linksmai leido laiką karčemoje. Tėvas gėrė dėl to, kad motina buvo palaidūnė. "Viskas būtų gerai, kad mamanka nebūtų tokia graži!"Dėl savo palaidaus charakterio, ji karčemoje buvo ne su savo vyru, bet su kitais vyrais.Nors ji mylėjo savo vaiką, bet būdama lyg lėlė- marionetė nieko neveikė ir buvo savo fantazijuose. "žmona, vedanti savo geneologijos medį iš vieno dvaro pieninės prižiūrėtojos, ir vieno nepraktiškai išauklėto grovo, buvo šiandien nuolatinio neramumo šaltinis vietos vyrams", todėl kai vyrai norėjo ją išsivežti, ji lengvai paliko savo vaiką, nors jis ją gynė ir norėjo apsaugoti. Kodėl yra rašomos tokios novelės? Nes perskaitę šį pasakojimą mąstantys žmonės ir vaikas susimąstys, pagalvos, supras ir pakeis savo gyvenimą.(219)
Literatūra gali atskleisti drąsą ir pasirinkimo galią, net pačioje, rodos, bailiausioje asmenybėje. Daugelis skaitydamas pasirinktą knygą savyje nelauktai suranda drąsos proveržiu ir jau tvirtai jaučia galįs pasirinkti tinkamą gyvenimo kryptį.Vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų, poetas ir prozininkas, labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ - Vincas Mykolaitis-Putinas rašė apie slapčiausias žmogaus sielos kerteles ir paties savęs atradimą. Apie sunkias gyvenimo peripetijas, pasirinkimo klausimą ir drąsos suradimą, bet ne savo luomui tinkančioje literatūroje galime perskaityti 1933 m. išleistame Vinco Mykolaičio-Putino intelektuoliame psichologiniame romanane "Altorių šešėly".Tai knyga, kurią galime suvokti kaip savotišką autoanalizę. Pagrindinis veikėjas visą laiką mąsto ir jo neapleidžia mintis, kad jis yra poetas :"Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas." Svarbus aspektas yra tai, kad kūrinys padalintas į 3 dalis: „Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“ ir „Išsivadavimas", todėl galime suprasti, kad pagrindinio veikėjo gyvenime bus tris svarbus gyvenimo etapai. Liudas Vasaris pirmoje dalyje yra mums parodytas kaip klierikas, kuris mokosi pirmame seminarijos kurse. Pirmoje romano dalyje Liudas jaučia dvasinės peripietijas siekiant atrasti save seminarijoje ir suartėti su Dievu. Jis yra bailus ir užsidaręs, bet sutikęs Liucę pajunta savyje norą grumtis dėl merginos , norą patikti jai.Taip ir nesuradęs pašaukimo jis laukia išventinimo, nes galvoja, kad taip gaus pašaukimą. Jis neišdrįsta palikti seminarijos ir likti su jam taip pat neabejinga Liuce. Antroje dalyje mes sutinkame kuniga Vasarį, kuris dabar yra kalnynų parapijoje. Ten jis sutinka ir gerus ir blogus žmones, bet svarbiausia jam yra pažintis su baronienė. Susipažinus su ją, Vasariui atsiveria visiškai kitoks pasaulis. Jis skaito uždraustas jo luomui knygas, kalba apie visai nepriimtinus dalykus, geidžia moters , net galvoja apie pasaulėtiškas studijas.Atėjus karui į Lietuvą, Vasaris išvažiuoja svetur, kur gauna filosofijos daktaro laipsnį. Trečia dalis nulemia viską. Vasaris sutinka Auksę, kuri tampa jo gyvenimo meile.Dėl įvykiusiu tragedijų: Vytuko mirtis, Liucės savižudybės, jis galų gale atranda save ir pradeda rašyti atsistatydinimą nuo kunigo pareigu. Tai kiekvienas, kuris perskaitys šį kūrinį gali surasti save patį, išdrįsti padaryti tą ko taip troško ir tapti pačiu savimi. Būtent šis literatūrinis kūrinys gali skaitytoją išugdyti, leisti atsiskleisti.Svarbu skaityti geras knygas, nes jos gali pakeisti žmogaus gyvenimą.(351)
Kiekvienoje knygoje galime surasti kažko pamokančio, svarbaus mums arba mūsų artimiems žmonėms.Kuo daugiau literatūros bagažo turime savo smegenyse, tuo labiau esame išsilavine. Ne todėl, kad protingesni, o todel, kad galime daugiau atjausti, suprasti, pažinti ir tiesiog tapti geresniais patiems sau. Literatūra- tai stebuklingas dalykas su kuriuo pagalba galime išmokti tiesiog gyventi.(52)
iš viso: 682 ž.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą