Literatūra- tai erdvė, kur kiekvienas rašantysis ir skaitantysis gali atskleisti save. Čia rašytojas apgalvodamas siužetą, aprašo tam tikrą situaciją, kuri vienam skaitovui gali būti artima, o kitam visiškai nesuprantama. Vis dėlto kiekvienas kūrinys gali suintriguoti, priversti susimąstyti arba būti sprendimą lemiančiu veiksniu.Skaitytojas pagal savo pomėgius išsirenka sau tinkamą literatūrą, jos žanrą, stilių ir siužetą, bet ar literatūra moko gyvenimo? (60)
Ne tik tėvai, bet ir literatūra gali išmokyti mylėti bei tausoti savo šeimą. Nuo pat vaikystės skaitydami knygas arba pasakas, kur yra aprašoma meilė ir pagarba savo aplinkiniams, vaikai išmoksta atsiduoti savo šeimynai.Mergaitės jau pradeda suprasti kas tai šeima ir vaikai, berniukai, kaip ją reikia pasirūpinti. Jurgis Savickis (1890-1952) vienas pirmųjų lietuvių modernistų į literatūrą įvedęs ironiją, išreiškęs miesto žmogaus būseną. Savo kūryboje yra atkreipęs dėmesį į vertybių nebūvimą. savo novelėje "Kova" Savickis aprašo vaiką, kuris yra visiškai neprižiūrėtas. Vaikas susipyksta su žydu, nes tas papasakoja apie šilumą, kurią gauna šeimoje. Jo tėvai visą laiką buvo karčemoje. Atrodo, juk jeigu tėvas nesirūpina, tai mama tikrai turėtų pasirūpint savo vaikeliu, bet ne, jo tėvai linksmai leido laiką karčemoje. Tėvas gėrė dėl to, kad motina buvo palaidūnė. "Viskas būtų gerai, kad mamanka nebūtų tokia graži!"Dėl savo palaidaus charakterio, ji karčemoje buvo ne su savo vyru, bet su kitais vyrais.Nors ji mylėjo savo vaiką, bet būdama lyg lėlė- marionetė nieko neveikė ir buvo savo fantazijuose. "žmona, vedanti savo geneologijos medį iš vieno dvaro pieninės prižiūrėtojos, ir vieno nepraktiškai išauklėto grovo, buvo šiandien nuolatinio neramumo šaltinis vietos vyrams", todėl kai vyrai norėjo ją išsivežti, ji lengvai paliko savo vaiką, nors jis ją gynė ir norėjo apsaugoti. Kodėl yra rašomos tokios novelės? Nes perskaitę šį pasakojimą mąstantys žmonės ir vaikas susimąstys, pagalvos, supras ir pakeis savo gyvenimą.(219)
Literatūra gali atskleisti drąsą ir pasirinkimo galią, net pačioje, rodos, bailiausioje asmenybėje. Daugelis skaitydamas pasirinktą knygą savyje nelauktai suranda drąsos proveržiu ir jau tvirtai jaučia galįs pasirinkti tinkamą gyvenimo kryptį.Vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų, poetas ir prozininkas, labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ - Vincas Mykolaitis-Putinas rašė apie slapčiausias žmogaus sielos kerteles ir paties savęs atradimą. Apie sunkias gyvenimo peripetijas, pasirinkimo klausimą ir drąsos suradimą, bet ne savo luomui tinkančioje literatūroje galime perskaityti 1933 m. išleistame Vinco Mykolaičio-Putino intelektuoliame psichologiniame romanane "Altorių šešėly".Tai knyga, kurią galime suvokti kaip savotišką autoanalizę. Pagrindinis veikėjas visą laiką mąsto ir jo neapleidžia mintis, kad jis yra poetas :"Kaip kunigas, aš ne poetas, o kaip poetas, aš ne kunigas." Svarbus aspektas yra tai, kad kūrinys padalintas į 3 dalis: „Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“ ir „Išsivadavimas", todėl galime suprasti, kad pagrindinio veikėjo gyvenime bus tris svarbus gyvenimo etapai. Liudas Vasaris pirmoje dalyje yra mums parodytas kaip klierikas, kuris mokosi pirmame seminarijos kurse. Pirmoje romano dalyje Liudas jaučia dvasinės peripietijas siekiant atrasti save seminarijoje ir suartėti su Dievu. Jis yra bailus ir užsidaręs, bet sutikęs Liucę pajunta savyje norą grumtis dėl merginos , norą patikti jai.Taip ir nesuradęs pašaukimo jis laukia išventinimo, nes galvoja, kad taip gaus pašaukimą. Jis neišdrįsta palikti seminarijos ir likti su jam taip pat neabejinga Liuce. Antroje dalyje mes sutinkame kuniga Vasarį, kuris dabar yra kalnynų parapijoje. Ten jis sutinka ir gerus ir blogus žmones, bet svarbiausia jam yra pažintis su baronienė. Susipažinus su ją, Vasariui atsiveria visiškai kitoks pasaulis. Jis skaito uždraustas jo luomui knygas, kalba apie visai nepriimtinus dalykus, geidžia moters , net galvoja apie pasaulėtiškas studijas.Atėjus karui į Lietuvą, Vasaris išvažiuoja svetur, kur gauna filosofijos daktaro laipsnį. Trečia dalis nulemia viską. Vasaris sutinka Auksę, kuri tampa jo gyvenimo meile.Dėl įvykiusiu tragedijų: Vytuko mirtis, Liucės savižudybės, jis galų gale atranda save ir pradeda rašyti atsistatydinimą nuo kunigo pareigu. Tai kiekvienas, kuris perskaitys šį kūrinį gali surasti save patį, išdrįsti padaryti tą ko taip troško ir tapti pačiu savimi. Būtent šis literatūrinis kūrinys gali skaitytoją išugdyti, leisti atsiskleisti.Svarbu skaityti geras knygas, nes jos gali pakeisti žmogaus gyvenimą.(351)
Kiekvienoje knygoje galime surasti kažko pamokančio, svarbaus mums arba mūsų artimiems žmonėms.Kuo daugiau literatūros bagažo turime savo smegenyse, tuo labiau esame išsilavine. Ne todėl, kad protingesni, o todel, kad galime daugiau atjausti, suprasti, pažinti ir tiesiog tapti geresniais patiems sau. Literatūra- tai stebuklingas dalykas su kuriuo pagalba galime išmokti tiesiog gyventi.(52)
iš viso: 682 ž.
2014 m. lapkričio 22 d., šeštadienis
2014 m. lapkričio 9 d., sekmadienis
Finland - this is why I love her :)
Šalis, kuri iki XX a. buvo laikoma viena neturtingiausių šalių Europoje, o dabar stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, tai visų gerai žinoma Suomija. Suomija, o kitaip dar Suomijos Respublika yra Šiaurės šalių valstybė Skandinavijos regione. Ji ribojasi su Švedija vakaruose, su Rusija rytuose ir Norvegija šiaurėje, o per Suomijos įlanką – su Estija.
Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Ji yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.
Suomija garsėja aukštosiomis technologijomis, Šiaurės pašvaiste, gamta su daug švarių ežerų. Tai miškų ir ežerų šalis, turbūt geriausiai žinoma dėl savo laukinės gamtos grožio.Ežerai vadinami suomiško "kraštovaizdžio akimis". Suomija - vienas ežeringiausių pasaulio kraštų. Ežerai sudaro apie 10 % šalies teritorijos, kai kuriose vietovėse - ketvirtadalį ir net 60 % ploto.Produktyvus miškai sudaro beveik 70 % šalies ploto, tad Suomija - miškingiausias Europos kraštas.
Tolimoje šiaurėje vasaros baltosios naktys, kada saulė nenusileidžia visą parą, trunka apie 10 savaičių. Žiemą šiuose kraštuose saulė beveik aštuonias savaites nepasirodo iš už horizonto. Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C.
Daugelis yra girdėjęs apie žaliąjį Suomijos auksą. Bet kas? Kodėl žaliasis arba kodėl būtent auksas?
Suomijoje gausu gamtos išteklių, kurie naudojami kaip žaliava bei energijos šaltinis.Būtent tai ir yra Suomijos žaliasis auksas. Dauguma jų atsikuriantys, kaip kad svarbiausias gamtos išteklius - miškai.Suomijos miškų resursai (1930 milijonų kub. m) Europoje yra didžiausi po Rusijos, Švedijos bei Vokietijos, o kasmetinis miškų priaugimas viršija 75 milijonus kub. m. Kitas svarbus atsikuriantis gamtinis išteklius - vanduo, naudojamas buityje, pramonėje ir kaip energijos šaltinis.Suomijos pamatinę uolieną sudaro daugybė rūšių akmenų, tinkamų pramoninei žaliavai. Suomijoje taip pat gausu įvairių metalų rūdų, o pastaraisiais metais atrasta perspektyvių deimantų bei aukso telkinių. Vertingiausi grunto ištekliai - žvirgždas, smėlis ir molis. Durpės laikomos neatsikuriančiu gamtiniu ištekliumi, nes susidaro per ilgą laiką.
Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Suomijos gamta neužteršta ir nepažeista. Vis dėlto pastaraisiais metais gamtos apsaugai skiriama vis daugiau dėmesio, nes toksinai, oro ir vandens teršalai, kitokie chemikalai taip pat pakenkė Suomijos gamtai.Vis dėlto suomiški produktai sveiki, o pavyzdžiui, Suomijos miškų uogos ir grybai yra visiškai neužteršti. Suomiams tai daug reiškia, nes šioje šalyje leidžiama lankytis net privačiuose miškuose, rinkti uogas, grybus, gėles.
Suomija yra telekomunikacijų įrangos lyderė pasaulyje. Daugiausiai eksportuojama ryšių įrangos ir mašinų gamybos produktų, popieriaus, celiuliozės ir medienos, stiklo dirbinių, nerūdijančio plieno ir keramikos.
Suomija yra klestinti Europos Sąjungos šalis. 2005 m. Suomijos perkamoji galia pasiekė 111, lyginant su Europos Sąjungo vidurkiu 100. Suomijos užsienio prekybos balansas turėjo lengvą perteklių. 2006 m. eksportas sudarė 61,40 mlrd €, o importas 55.89 mlrd €. Pagrindiniai prekybos partneriai yra Vokietija (prekybos dalis nuo 11,3 %), Švedija (10,5 %) ir Rusija (10,1 %).
Suomija – stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją. Suomija - suvereni valstybė. Aukščiausia valdžia priklauso suomių tautai, kurią atstovauja 200 narių parlamentas. Suomijos politinė sistema aprašyta Suomijos konstitucijoje (1919) ir Parlamento įstatyme (1928). Dabartinis Suomijos prezidentas yra Sauli Niinistö, parlamento pirmininkas – Eero Heinäluoma, premjeras yra Jyrki Katainen.
Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais. Šalis priklausoma nuo daugelio žaliavų, išskyrus medieną ir keletą mineralų, importo.
Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje, apie 8500 m. pr. m. e., pasitraukus ledynui. Kadangi septynis amžius (nuo XII a. iki 1809 m.) Suomija buvo Švedijos sudėtyje, apie 6 % gyventojų kalba švediškai.Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. ji kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė buvo prijungta prie Rusijos. Suomija tapo nepriklausoma valstybe po 1917 m. Rusijos revoliucijos. Nuo to laiko Suomija yra respublika. Ji turi vienerių rūmų parlamentą, kurio 200 narių renkami kas ketveri metai.
Pasaulyje Suomija turi gerą vardą. Šalies neslegia kolonijinė praeitis, socialinė sistema stabili, lyčių lygybės atžvilgiu pažengta toliau nei daugelyje kitų šalių, daugiau nei pusė Suomijos eksporto -aplinkos neteršiantys produktai, pagaminti laikantis aukšto išsivystymo lygio principų. Sąžiningas, praktiškas ir patikimas suomių veiklos būdas labai vertinamas.Taip pat nederėtų užmiršti, kad Suomija yra vienintelė tikroji Kalėdų Senelio tėvynė, kad ir ką tvirtina švedai ar norvegai.Todėl jeigu norėsite kažkur nuvažiuoti, rinkitės Suomiją! :)
Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų. Ji yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.
Suomija garsėja aukštosiomis technologijomis, Šiaurės pašvaiste, gamta su daug švarių ežerų. Tai miškų ir ežerų šalis, turbūt geriausiai žinoma dėl savo laukinės gamtos grožio.Ežerai vadinami suomiško "kraštovaizdžio akimis". Suomija - vienas ežeringiausių pasaulio kraštų. Ežerai sudaro apie 10 % šalies teritorijos, kai kuriose vietovėse - ketvirtadalį ir net 60 % ploto.Produktyvus miškai sudaro beveik 70 % šalies ploto, tad Suomija - miškingiausias Europos kraštas.
Tolimoje šiaurėje vasaros baltosios naktys, kada saulė nenusileidžia visą parą, trunka apie 10 savaičių. Žiemą šiuose kraštuose saulė beveik aštuonias savaites nepasirodo iš už horizonto. Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C.
Daugelis yra girdėjęs apie žaliąjį Suomijos auksą. Bet kas? Kodėl žaliasis arba kodėl būtent auksas?
Suomijoje gausu gamtos išteklių, kurie naudojami kaip žaliava bei energijos šaltinis.Būtent tai ir yra Suomijos žaliasis auksas. Dauguma jų atsikuriantys, kaip kad svarbiausias gamtos išteklius - miškai.Suomijos miškų resursai (1930 milijonų kub. m) Europoje yra didžiausi po Rusijos, Švedijos bei Vokietijos, o kasmetinis miškų priaugimas viršija 75 milijonus kub. m. Kitas svarbus atsikuriantis gamtinis išteklius - vanduo, naudojamas buityje, pramonėje ir kaip energijos šaltinis.Suomijos pamatinę uolieną sudaro daugybė rūšių akmenų, tinkamų pramoninei žaliavai. Suomijoje taip pat gausu įvairių metalų rūdų, o pastaraisiais metais atrasta perspektyvių deimantų bei aukso telkinių. Vertingiausi grunto ištekliai - žvirgždas, smėlis ir molis. Durpės laikomos neatsikuriančiu gamtiniu ištekliumi, nes susidaro per ilgą laiką.
Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Suomijos gamta neužteršta ir nepažeista. Vis dėlto pastaraisiais metais gamtos apsaugai skiriama vis daugiau dėmesio, nes toksinai, oro ir vandens teršalai, kitokie chemikalai taip pat pakenkė Suomijos gamtai.Vis dėlto suomiški produktai sveiki, o pavyzdžiui, Suomijos miškų uogos ir grybai yra visiškai neužteršti. Suomiams tai daug reiškia, nes šioje šalyje leidžiama lankytis net privačiuose miškuose, rinkti uogas, grybus, gėles.
Suomija yra telekomunikacijų įrangos lyderė pasaulyje. Daugiausiai eksportuojama ryšių įrangos ir mašinų gamybos produktų, popieriaus, celiuliozės ir medienos, stiklo dirbinių, nerūdijančio plieno ir keramikos.
Suomija yra klestinti Europos Sąjungos šalis. 2005 m. Suomijos perkamoji galia pasiekė 111, lyginant su Europos Sąjungo vidurkiu 100. Suomijos užsienio prekybos balansas turėjo lengvą perteklių. 2006 m. eksportas sudarė 61,40 mlrd €, o importas 55.89 mlrd €. Pagrindiniai prekybos partneriai yra Vokietija (prekybos dalis nuo 11,3 %), Švedija (10,5 %) ir Rusija (10,1 %).
Suomija – stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Italiją. Suomija - suvereni valstybė. Aukščiausia valdžia priklauso suomių tautai, kurią atstovauja 200 narių parlamentas. Suomijos politinė sistema aprašyta Suomijos konstitucijoje (1919) ir Parlamento įstatyme (1928). Dabartinis Suomijos prezidentas yra Sauli Niinistö, parlamento pirmininkas – Eero Heinäluoma, premjeras yra Jyrki Katainen.
Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais. Šalis priklausoma nuo daugelio žaliavų, išskyrus medieną ir keletą mineralų, importo.
Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Suomijos teritorija buvo apgyvendinta dar akmens amžiuje, apie 8500 m. pr. m. e., pasitraukus ledynui. Kadangi septynis amžius (nuo XII a. iki 1809 m.) Suomija buvo Švedijos sudėtyje, apie 6 % gyventojų kalba švediškai.Po Rusijos-Švedijos karo 1809 m. ji kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė buvo prijungta prie Rusijos. Suomija tapo nepriklausoma valstybe po 1917 m. Rusijos revoliucijos. Nuo to laiko Suomija yra respublika. Ji turi vienerių rūmų parlamentą, kurio 200 narių renkami kas ketveri metai.
Pasaulyje Suomija turi gerą vardą. Šalies neslegia kolonijinė praeitis, socialinė sistema stabili, lyčių lygybės atžvilgiu pažengta toliau nei daugelyje kitų šalių, daugiau nei pusė Suomijos eksporto -aplinkos neteršiantys produktai, pagaminti laikantis aukšto išsivystymo lygio principų. Sąžiningas, praktiškas ir patikimas suomių veiklos būdas labai vertinamas.Taip pat nederėtų užmiršti, kad Suomija yra vienintelė tikroji Kalėdų Senelio tėvynė, kad ir ką tvirtina švedai ar norvegai.Todėl jeigu norėsite kažkur nuvažiuoti, rinkitės Suomiją! :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)