for Edo@

Draugas, draugystė, draugiškumas, savas žmogus. Kiekvienas tai supranta kitaip. Bet kodėl mes savo gyvenime patiriame draugišką šypseną, draugišką apkabinimą, žmogų kuris nori ir yra mūsų draugų. Kodėl gyvenęs vieną kartą, tu lyg tais sutinki daug draugų, kurie po kelių metų pasirodo visai ne draugais, o tiesiog pažįstamais arba didžiausias priešais?Kodėl visi šitie klausimai kyla kiekvienam ir kiekvieną dieną?
kas tai yra draugas arba draugystė aš turbūt neaiškinsiu ir neaprašynėsiu. Visi mes maždaug savaip tuos visus žodžius suprantame ir galėtumėmė paaiškinti. Bet kodėl savo gyvenime mes patiriame draugišką šypseną, draugišką apkabinimą, žmogų kuris nori ir yra mūsų draugų, į šituos klausimus aš bent jau numanau atsakimą.
Jie skirti mums Dievu, juk viskas kas yra mūsų pasaulyje ir mes turime ir matome, yra skirta mums Dievu. Todėl Dievas nori, kad šiame pasaulyje mes pajustumė laimė dėl to, kad turime draugą arba kažkas mums draugiškai susišypsojo gatvėje. Ir mes tampame laimingi, o paprasto draugiško apkabinimo mums taip visada trūksta. kai jį gauname, esame begalo laimingi, apdovanoti pačio Dievo. O jeigu tas draugas tave palieka, reiškia, jis buvo tik prašalaitis, kurį Dievas pasiuntė mums parodyt. parodyt, kad tokių būna šiam pasaulyje pilna.
Apie tuos prašalaičius yra rašoma Biblijoje. Jie pasitaikydavo ir Jėzui, bet juk jeigu nors vienas iš tų jį išdavė, jis nenuliūsdavo, jis žinojo, kad tokių bus daug. ir jis puikiai suprato kas tikrasis yra jo draugas, o kas apsimetąs priešas.Jis ir toliau padėdavo žmonėms ir nors jam kartais gal ir kildavo klausimas : kodėl tokie žmonės atsiranda mūsų gyvenime. Jis žinojo, kad kiekviernas žmogus ir kiekviena dulkė atsiranda mūsų gyvenime tam, kad atneštų jam reikšmės, kad mes pasimokitumėme.
Kiek žmogus begyventų, jam vis kils šie klausimai. bet atsakimas yra labai paprastas. Viskas , kas pasitaiko mūsų gyvenime, viskas ir turi atsirast, kad mus pamokytų, kad taptumemė protingiesniais. Draugai ateina su laiku ir bėdoje, todėl taim mūsų didžiausias turtas.