for Edo@

Draugas, draugystė, draugiškumas, savas žmogus. Kiekvienas tai supranta kitaip. Bet kodėl mes savo gyvenime patiriame draugišką šypseną, draugišką apkabinimą, žmogų kuris nori ir yra mūsų draugų. Kodėl gyvenęs vieną kartą, tu lyg tais sutinki daug draugų, kurie po kelių metų pasirodo visai ne draugais, o tiesiog pažįstamais arba didžiausias priešais?Kodėl visi šitie klausimai kyla kiekvienam ir kiekvieną dieną?
kas tai yra draugas arba draugystė aš turbūt neaiškinsiu ir neaprašynėsiu. Visi mes maždaug savaip tuos visus žodžius suprantame ir galėtumėmė paaiškinti. Bet kodėl savo gyvenime mes patiriame draugišką šypseną, draugišką apkabinimą, žmogų kuris nori ir yra mūsų draugų, į šituos klausimus aš bent jau numanau atsakimą.
Jie skirti mums Dievu, juk viskas kas yra mūsų pasaulyje ir mes turime ir matome, yra skirta mums Dievu. Todėl Dievas nori, kad šiame pasaulyje mes pajustumė laimė dėl to, kad turime draugą arba kažkas mums draugiškai susišypsojo gatvėje. Ir mes tampame laimingi, o paprasto draugiško apkabinimo mums taip visada trūksta. kai jį gauname, esame begalo laimingi, apdovanoti pačio Dievo. O jeigu tas draugas tave palieka, reiškia, jis buvo tik prašalaitis, kurį Dievas pasiuntė mums parodyt. parodyt, kad tokių būna šiam pasaulyje pilna.
Apie tuos prašalaičius yra rašoma Biblijoje. Jie pasitaikydavo ir Jėzui, bet juk jeigu nors vienas iš tų jį išdavė, jis nenuliūsdavo, jis žinojo, kad tokių bus daug. ir jis puikiai suprato kas tikrasis yra jo draugas, o kas apsimetąs priešas.Jis ir toliau padėdavo žmonėms ir nors jam kartais gal ir kildavo klausimas : kodėl tokie žmonės atsiranda mūsų gyvenime. Jis žinojo, kad kiekviernas žmogus ir kiekviena dulkė atsiranda mūsų gyvenime tam, kad atneštų jam reikšmės, kad mes pasimokitumėme.
Kiek žmogus begyventų, jam vis kils šie klausimai. bet atsakimas yra labai paprastas. Viskas , kas pasitaiko mūsų gyvenime, viskas ir turi atsirast, kad mus pamokytų, kad taptumemė protingiesniais. Draugai ateina su laiku ir bėdoje, todėl taim mūsų didžiausias turtas.

For Martin@

Kiek verta žmogaus gyvybė? Gan idomus ir keistas klausimas, juk tiek metų pragyvenę negali atsakyti į šį klausimą.Nežinau ar aš arba mano bendraamžiai galėtų atsakyti į šį klausimą, bet  bent jau  aš pabandysiu. Rašysiu tik tai savo nuomonę, nes klasti kitų, na taip, tai padaryt galima, bet ar bus efektyvu? Juk kiekvieno iš mūsų nuomonės skiriasi, o visų nuomones neparašysi, todėl parašysiu tik savąją.
Daugelis išminčių ir filosofų rašė apie gyvenimą, gyvybės vertė ir tai kaip suprantą savo gyvybės esmę žmogus. Galima paimti Ezopa arba Fredra, bet supratimas gal ir panašus, bet kiekvieno skiriasi. Taip pat ir mano supratimas yra visai kitoks. man gyvenimas, tai galimybė sužinoti daugiau apie šį įdomu ir paslaptingą pasaulį. daug žmonių galėtų atiduoti savo visus turtus už galimybę pagyventi nors vieną dieną. Juk per tą vieną dieną galima labai daug sužinoti apie savo pasaulį ir suprasti egzistencijos  prasmę. Aš esu laimingas, nes  kiekvieną mielą dieną pažinų vis kažką naujo šiam pasauly, pradėdu suprasti kokia vertinga yra žmogaus gyvybė. Žmonės miršta šimtais ir tūkstančiais kiekvieną dieną. O aš galiu dar pagyventi, dar daug pamatyti, daug suprasti ir pajusti.pasakyti už tai ačiū mamai ir tėvui, ne tai būtų per mažai. Aš tik vieną žinau, kai jie pasens, o aš suaugsiu, aš būtinai jais rūpinsiuos.
Gyvybė yra verta viso pasaulio turtų, bet už savo gyvybę mes turime dėkoti, o senatvėje padėti savo tėvams. Jie mums davė mūsų gyvybes, jie mokė kaip reikia gyventi. Aš tikrai žinau, kad būtent tai, kad aš turiu gyvybę ir savo gyvenimą, padaro mane begalo laimingu ir dėkingu, už šią  geriausią dovaną.