Man svarbus žmogus.

Tau patinkantis žmogus, tai asmuo kuris yra artimas tavo sielai ir mintims. Žmonės kalba apie tuos žmones, kurie jiems patinka bei galvoja ir išreikia tokias mintis su kuriomis visiškai sutiktų jie. Kartais tai buna žinomi žmonės, o kartais žmonės apie kurios žino tik kieli pasaulyje gyvenantis asmenis.
Jeigu prieš kelis metus aš parašyčiau pvz: apie Justiną Marcinkevičių , tai nuo praejtų metų rugsėjo 26 dienos, aš esu tikrai isitikinusi, kad man svarbiausias žmogus pasaulyje buvo, yra ir bus mano senelė Jadvyga. Gimusi 1947-tų gėgužės 25-tą dieną, visą gyvenimą budama rami bei visada padėdanti žmonėms, tikinti, kad kiekvienas žmogus turi padėti kitam. Jį turėjo 2 vaikus ir 3 anukus ( 2 anukes ir 1 anuką). Mirė budama 64. Jai trūko tik 9 menėsių, kad sukaktų 65 ( šioks toks jubiliejus).Apie klausimą dėl pasirinkimo, jokių klausimų neturi būti, tai žmogus kuris visą mano gyveni saugojo bei mokė kaip reikia gyventi. Visada gindavo ir nuo mano 3 metukų, tapo mano didvyre.
Ypantingą žmogų galima pažįnti pagal jo mąstyseną ir žodžius, kurie taip giliai įlenda i tavo širdį. Būtent tokie žodžiai buvo visada išsakomi mano Senelės. Jį buvo ypantinga.Kitokia.Kitaip išsakydavo savo mintis, kitaip kalbėjo apie savo givenimą ir kitaip gyveno negu daugelis žmonių. Dirbo daug. Labai daug. Tik tam, kad Jos vaikams nieko netrūktų. Dėja vienas iš vaikų tuo nebrangino ir paskutinius motinos mėnėsius nei Ją aplankė nei klausinėdavo dėl Jos sveikatos. Jį sirgo poliartritu, ir jos rankos buvo ypatingos. Dėl poliartrito jie buvo pakreipti itr kai kurie kaulai buvo truputi nusede ir sutrumpėjė. Bet kai Jį mane apkabindavo, tai buvo pats stiprus apkabinimas. Dabar aš suprantu, kad niekas daugiau taip stipriai manęs neapkabins.O Jos šypsena, tai buvo man visas pasaulis. Daugiau man nieko nereikėjo.
Svarbus. Taip tai buvo (yra ir bus) man svarbus žmogus. Bet kas tai reiškia svarbus? Man Jį buvo mano gyvenimo prasmė. jeigu tai vadinama svarbumu, tai Jį buvo svarbiausia ir geriausia senele pasaulyje. Mano Karalienė Jadvyga. Jį neleisdavo niekam  manęs nuskriausti, o pati riekdavo retai ir tik kai buvo būtina. O mylėti , Jį irgi manė labai mylėjo, kaip ir kitus avo anukus ( kurie matydavo ją tik 1-2 kartus į mietus, nors turėjo po 16 ir 14 metų ir gyveno netoli). Ją kankino tą mintis, kad kiti 2 anukai mato Ją taip retai, o gal netgi nenori matyti. Ne, Ji to nesakydavo, bet jos akys tai sakydavo ir labai aiškiai. tai žmogus, kuris išmokė svarbiausių dalykų gyvenime. Žmogus kuris yra svarbiausias man.
Žmogus su kuriuo būti aš galėjau ilgai ilgai ir man nepabosdavo. Jį taip mažai buvo su manimi , tik 15 metų, Jį dar tiek manęs neišmokė. O dabar žiūrėdama į Jos nuotraukas ir rašydama apie Ją. Aš suprantu, kad meilė buna visokiausių rūšių. Mano buvo senelei, mano didvyrei. Už savaitės bus jau metai kai Jos nėra ir metai kai man labai sunku, be Jos, be mano seneles.