Dzisiaj odbylo siej ostatnie nasze jaselko. Oto kilka zdjęc :)
2012 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienis
2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis
Kids)
Na, gal iš ryto, nepati geriausia tema, bet vis dėlto noriu pakalbėti apie vaikus ir jų elgiesį :) Vakar pamačiau, kaip vaikai ( gal kokia 2-4 klasė) negerbia žmonių. Tik tais einu ir žiūriu, moteris įejo į laiptine ir uždarė duris, o vaikai sniego gniūžtėmis apmetė laiptinės duris ir dar savo kuprinėmis bandė ( nors kiek) sulaužyti laiptinės duris. Argi taip galima? Aš nežinau, gal jos taip mokina tėvai, nes kitaip to nepaaiškinsi. Gi reikėtų savo vaikais truputi pasidomėti. Aš suprantu, vaikai gali išdykauti, nebūti labai paklusnus, bet jeigu jie jau dabar taip elgiasi, tai kas bus po kiek laiko, kai jie suaugs? gal žmonės pradės mušt ar ką? na, mielieji, reikia susimąstyti, nes daug yra tokių atvejų, kur buvau pastebėjus. Taigi reik vaikus auklėti (kai kuriuos) pradėti! :)
Širdingai ačiū! :)
Širdingai ačiū! :)
Holidays holidays holidays!!! :))
Holidays!! ;))) aaa.... kaip smagu!! :DD Galima pailsėti ir atpūsti po sunkios darbo (mokslų) savaitės.:) Taigi visiems , šį gražų žiemos šeštadienio rytą, gero savaitgalio! :**
Hello winter! ^^
Senai čia nebuvau, bet visada yra malonu čia užsukti ir kažką tokio parašyti :) Jausmas, lyg pasidalini savo mintimis su visu pasauliu :)) Na, o Lietuvoje gi žiema, tai žiema prasidėjo. Per daugeli metų tiek nemačiau sniego ir dar prieš Kalėdas :)) Juuuhuu! kaip smagu :D šiandien ypač daug sniego ir sakė, kad gali būti šiokia tokia puga :) Gražu mūsų Lietuvoje, o ypač dabar, kai sniegas gaubia visą miestą :)) Aplink tik vaikai biegioja, žaidžia, mėtosi sniego gniužtėmis :)) Žodžiu labai smagu ir gera :) Kalėdu laukia turbūt visi ( bent aš taip galvoju) ir jos greitai greitai ateis :)) Už 9 dienų bus Kūčios, laukiu nesulaukiu !! :))
2012 m. lapkričio 24 d., šeštadienis
Dovydėno literatūrinės pasakos Pamotė ir podukra tautosakiškumo problema
Tautosaka - akivaizdus šio kūrinio įkvėpimo šaltinis. Skaitant šį kūrinį galima pastebėti tautosakos motyvus bei literatūrinės pasakos panašumus.Pamotė ir podukra, tai tautosakos veikėjai, bet jų bruožai atitinka literatūrinę pasaką. Supanašėjusi į tautosaką, literatūrinė pasaka priverčia susimąstyti apie tradicinius ir pakeistus veikėjus ir jų poelgius bei jausmus.
Daugeliui yra pažįstami tokie veikėjų tipai, kaip pamotė ir podukra. Pamotė visada nemėgsta savo podukros. Gal nemyli, nes ne jos tai dukra, o gal tokia yra bloga, kad podukros liūdesys jai suteikia malonumą.Pamotė visada aprašoma kaip bloga, blogo linkinti, nemylinti, nejautri asmenybė.O užtat podukra naivi, gera, miela, darbšti ir visada nuskriausta savo pamotės.Po podukros (Antutės) mamos mirties, tėvas į namus atviežė pamotę. Jis ją mylįs, o užtat po kurio laiko bijojęs jai nors žodį tarti.Pamotė lyg tampa šeimos galva, o tėvas kamputyje stovi ir nieko negali pasakyti. Pamotė niekada nemylejo nei Antutės tėvo, nei Antutės. O susituokė su juo, tik reikalo vedama.
Vienas iš individualizavimo požymių yra pagrindinių veikėjų amžius. Šiame kūrinyje yra parašytas veikėjų amžius, pvz;. pamotės amžius kai ji buvo įsimylėjusi Motiejų (savo tėvo dirbininką). Jai tada buvo 16 metų. Taip pat parašyta, kad ji nebuvo , kaip budinga, sena, bet atvirkščiai ji buvo jauna. O užtat Antutės tėvas buvo senas (apie 60 metų vyras) .Pamotė neatitiko tautosakos, kadangi norėjo išleisti savo podukrą už vyro. Tai buvo netautosakinis siekis, nebudingas paprastai pamotei, kuri nemyli savo podukros ir linki jai blogą. Bet ji sako Antutei, kad ji norėjo, kad ji būtų panaši į ją. Ji norinti, kad Antutė pajustu tą, ką pajuto ji. Ne todėl , kad blogo linkinti, o todėl, kad jau taip buvo auklėta. Atsiprašo ir papasakoja savo gyvenimo dramą, kokia išgyveno jauna būdama ir tėvo noru.Nebe galinti pajusti laimės ir meilės su mylimu žmogumi.
Pamotė ir Podukra, tai kūrinys, kuris sudaro harmonija(dermė) tarp tautosakos ir literatūrinės pasakos. Dermė, kuri labai aiškiai juntama. Nepastebimas pajutimas, kad skaitoma tautosaka ir atvirkščiai.Kūrinys kuris buvo parašytas harmonijoje, su ją ir jai parodyti.Kūrinys kuris užburia ir suteikia galimybė apmąstyti žmogaus dramą. Vienos moters dramą,kuri yra panaši į kitos moters dramą, į kiekvieno žmogaus gyvenimo dramą.
Daugeliui yra pažįstami tokie veikėjų tipai, kaip pamotė ir podukra. Pamotė visada nemėgsta savo podukros. Gal nemyli, nes ne jos tai dukra, o gal tokia yra bloga, kad podukros liūdesys jai suteikia malonumą.Pamotė visada aprašoma kaip bloga, blogo linkinti, nemylinti, nejautri asmenybė.O užtat podukra naivi, gera, miela, darbšti ir visada nuskriausta savo pamotės.Po podukros (Antutės) mamos mirties, tėvas į namus atviežė pamotę. Jis ją mylįs, o užtat po kurio laiko bijojęs jai nors žodį tarti.Pamotė lyg tampa šeimos galva, o tėvas kamputyje stovi ir nieko negali pasakyti. Pamotė niekada nemylejo nei Antutės tėvo, nei Antutės. O susituokė su juo, tik reikalo vedama.
Vienas iš individualizavimo požymių yra pagrindinių veikėjų amžius. Šiame kūrinyje yra parašytas veikėjų amžius, pvz;. pamotės amžius kai ji buvo įsimylėjusi Motiejų (savo tėvo dirbininką). Jai tada buvo 16 metų. Taip pat parašyta, kad ji nebuvo , kaip budinga, sena, bet atvirkščiai ji buvo jauna. O užtat Antutės tėvas buvo senas (apie 60 metų vyras) .Pamotė neatitiko tautosakos, kadangi norėjo išleisti savo podukrą už vyro. Tai buvo netautosakinis siekis, nebudingas paprastai pamotei, kuri nemyli savo podukros ir linki jai blogą. Bet ji sako Antutei, kad ji norėjo, kad ji būtų panaši į ją. Ji norinti, kad Antutė pajustu tą, ką pajuto ji. Ne todėl , kad blogo linkinti, o todėl, kad jau taip buvo auklėta. Atsiprašo ir papasakoja savo gyvenimo dramą, kokia išgyveno jauna būdama ir tėvo noru.Nebe galinti pajusti laimės ir meilės su mylimu žmogumi.
Pamotė ir Podukra, tai kūrinys, kuris sudaro harmonija(dermė) tarp tautosakos ir literatūrinės pasakos. Dermė, kuri labai aiškiai juntama. Nepastebimas pajutimas, kad skaitoma tautosaka ir atvirkščiai.Kūrinys kuris buvo parašytas harmonijoje, su ją ir jai parodyti.Kūrinys kuris užburia ir suteikia galimybė apmąstyti žmogaus dramą. Vienos moters dramą,kuri yra panaši į kitos moters dramą, į kiekvieno žmogaus gyvenimo dramą.
2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis
Tai apie ką aš galvoju :)
Na ką žmogėnai, po ilgų, labai ilgų dienų per kurias nieko nerašiau, galvojau ir aišku kur be to, fotografavau :)) Tai lyg naujas narkotikas, kuris suteikia man laimės, ne rytoj, bet dabar šią minutę.Ką galiu pasakyt, smagu :DD Aišku, reikia galvot kaip gražiai padaryt nuotrauką, bet kartais tai užmiršti ir papraščiausiai darai tai! Tai nuotrauka, o ne mokslas ( nors galima pavadinti ir taip). Ji bus tokia , kokią tu ją padarysi. Ji atskleis tą, ką tu paėgsi parodyt ją. Ji bus tokia ( arba panaši), kokią tu isivaizdavai ir norėjai įpavėiksluot. Nors gerai pagalvojus, daugelis žmonių, net nesusimąsto apie nuotraukos reikšmę ir svarbą. Bet tai jau kita istorija apie kuria turės kalbėt kiti :))
Ačiū už dėmėsį ir iki kito susiskaitimo !
Jūsų Justė! :*
Ačiū už dėmėsį ir iki kito susiskaitimo !
Jūsų Justė! :*
2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis
Man svarbus žmogus.
Tau patinkantis žmogus, tai asmuo kuris yra artimas tavo sielai ir mintims. Žmonės kalba apie tuos žmones, kurie jiems patinka bei galvoja ir išreikia tokias mintis su kuriomis visiškai sutiktų jie. Kartais tai buna žinomi žmonės, o kartais žmonės apie kurios žino tik kieli pasaulyje gyvenantis asmenis.
Jeigu prieš kelis metus aš parašyčiau pvz: apie Justiną Marcinkevičių , tai nuo praejtų metų rugsėjo 26 dienos, aš esu tikrai isitikinusi, kad man svarbiausias žmogus pasaulyje buvo, yra ir bus mano senelė Jadvyga. Gimusi 1947-tų gėgužės 25-tą dieną, visą gyvenimą budama rami bei visada padėdanti žmonėms, tikinti, kad kiekvienas žmogus turi padėti kitam. Jį turėjo 2 vaikus ir 3 anukus ( 2 anukes ir 1 anuką). Mirė budama 64. Jai trūko tik 9 menėsių, kad sukaktų 65 ( šioks toks jubiliejus).Apie klausimą dėl pasirinkimo, jokių klausimų neturi būti, tai žmogus kuris visą mano gyveni saugojo bei mokė kaip reikia gyventi. Visada gindavo ir nuo mano 3 metukų, tapo mano didvyre.
Ypantingą žmogų galima pažįnti pagal jo mąstyseną ir žodžius, kurie taip giliai įlenda i tavo širdį. Būtent tokie žodžiai buvo visada išsakomi mano Senelės. Jį buvo ypantinga.Kitokia.Kitaip išsakydavo savo mintis, kitaip kalbėjo apie savo givenimą ir kitaip gyveno negu daugelis žmonių. Dirbo daug. Labai daug. Tik tam, kad Jos vaikams nieko netrūktų. Dėja vienas iš vaikų tuo nebrangino ir paskutinius motinos mėnėsius nei Ją aplankė nei klausinėdavo dėl Jos sveikatos. Jį sirgo poliartritu, ir jos rankos buvo ypatingos. Dėl poliartrito jie buvo pakreipti itr kai kurie kaulai buvo truputi nusede ir sutrumpėjė. Bet kai Jį mane apkabindavo, tai buvo pats stiprus apkabinimas. Dabar aš suprantu, kad niekas daugiau taip stipriai manęs neapkabins.O Jos šypsena, tai buvo man visas pasaulis. Daugiau man nieko nereikėjo.
Svarbus. Taip tai buvo (yra ir bus) man svarbus žmogus. Bet kas tai reiškia svarbus? Man Jį buvo mano gyvenimo prasmė. jeigu tai vadinama svarbumu, tai Jį buvo svarbiausia ir geriausia senele pasaulyje. Mano Karalienė Jadvyga. Jį neleisdavo niekam manęs nuskriausti, o pati riekdavo retai ir tik kai buvo būtina. O mylėti , Jį irgi manė labai mylėjo, kaip ir kitus avo anukus ( kurie matydavo ją tik 1-2 kartus į mietus, nors turėjo po 16 ir 14 metų ir gyveno netoli). Ją kankino tą mintis, kad kiti 2 anukai mato Ją taip retai, o gal netgi nenori matyti. Ne, Ji to nesakydavo, bet jos akys tai sakydavo ir labai aiškiai. tai žmogus, kuris išmokė svarbiausių dalykų gyvenime. Žmogus kuris yra svarbiausias man.
Žmogus su kuriuo būti aš galėjau ilgai ilgai ir man nepabosdavo. Jį taip mažai buvo su manimi , tik 15 metų, Jį dar tiek manęs neišmokė. O dabar žiūrėdama į Jos nuotraukas ir rašydama apie Ją. Aš suprantu, kad meilė buna visokiausių rūšių. Mano buvo senelei, mano didvyrei. Už savaitės bus jau metai kai Jos nėra ir metai kai man labai sunku, be Jos, be mano seneles.
Jeigu prieš kelis metus aš parašyčiau pvz: apie Justiną Marcinkevičių , tai nuo praejtų metų rugsėjo 26 dienos, aš esu tikrai isitikinusi, kad man svarbiausias žmogus pasaulyje buvo, yra ir bus mano senelė Jadvyga. Gimusi 1947-tų gėgužės 25-tą dieną, visą gyvenimą budama rami bei visada padėdanti žmonėms, tikinti, kad kiekvienas žmogus turi padėti kitam. Jį turėjo 2 vaikus ir 3 anukus ( 2 anukes ir 1 anuką). Mirė budama 64. Jai trūko tik 9 menėsių, kad sukaktų 65 ( šioks toks jubiliejus).Apie klausimą dėl pasirinkimo, jokių klausimų neturi būti, tai žmogus kuris visą mano gyveni saugojo bei mokė kaip reikia gyventi. Visada gindavo ir nuo mano 3 metukų, tapo mano didvyre.
Ypantingą žmogų galima pažįnti pagal jo mąstyseną ir žodžius, kurie taip giliai įlenda i tavo širdį. Būtent tokie žodžiai buvo visada išsakomi mano Senelės. Jį buvo ypantinga.Kitokia.Kitaip išsakydavo savo mintis, kitaip kalbėjo apie savo givenimą ir kitaip gyveno negu daugelis žmonių. Dirbo daug. Labai daug. Tik tam, kad Jos vaikams nieko netrūktų. Dėja vienas iš vaikų tuo nebrangino ir paskutinius motinos mėnėsius nei Ją aplankė nei klausinėdavo dėl Jos sveikatos. Jį sirgo poliartritu, ir jos rankos buvo ypatingos. Dėl poliartrito jie buvo pakreipti itr kai kurie kaulai buvo truputi nusede ir sutrumpėjė. Bet kai Jį mane apkabindavo, tai buvo pats stiprus apkabinimas. Dabar aš suprantu, kad niekas daugiau taip stipriai manęs neapkabins.O Jos šypsena, tai buvo man visas pasaulis. Daugiau man nieko nereikėjo.
Svarbus. Taip tai buvo (yra ir bus) man svarbus žmogus. Bet kas tai reiškia svarbus? Man Jį buvo mano gyvenimo prasmė. jeigu tai vadinama svarbumu, tai Jį buvo svarbiausia ir geriausia senele pasaulyje. Mano Karalienė Jadvyga. Jį neleisdavo niekam manęs nuskriausti, o pati riekdavo retai ir tik kai buvo būtina. O mylėti , Jį irgi manė labai mylėjo, kaip ir kitus avo anukus ( kurie matydavo ją tik 1-2 kartus į mietus, nors turėjo po 16 ir 14 metų ir gyveno netoli). Ją kankino tą mintis, kad kiti 2 anukai mato Ją taip retai, o gal netgi nenori matyti. Ne, Ji to nesakydavo, bet jos akys tai sakydavo ir labai aiškiai. tai žmogus, kuris išmokė svarbiausių dalykų gyvenime. Žmogus kuris yra svarbiausias man.
Žmogus su kuriuo būti aš galėjau ilgai ilgai ir man nepabosdavo. Jį taip mažai buvo su manimi , tik 15 metų, Jį dar tiek manęs neišmokė. O dabar žiūrėdama į Jos nuotraukas ir rašydama apie Ją. Aš suprantu, kad meilė buna visokiausių rūšių. Mano buvo senelei, mano didvyrei. Už savaitės bus jau metai kai Jos nėra ir metai kai man labai sunku, be Jos, be mano seneles.
2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis
Friday nights ;))
Visiems gero vakaro, na o aš einu žiūrėti nepaprastai linksmą komediją „Čihuahua iš Beverli Hilso 2“!:))
see ya ;*
see ya ;*
2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis
2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis
Su Rugsėjo 1-ąja!)
Na ką, jau ruduo, jau rugsėjo 1-oji ;)) Rugsėjo 3-ąją eisime į mokyklą/ gimnaziją. Vakar buvo paskutinė vasaros diena, penktadienis. Jis buvo gan šiltas ir saulėtas)) gražu buvo, gražu :)Na o šiandien jau ruduo, jau rudens vėjas pučia į praeivių veidus , o medžių lapai tarška, lyg sakydami, kad jau ruduo ir tuoj nukris ant žemės. :))
Taigi su rugsėjo 1-ąją mielieji!! :)**
Taigi su rugsėjo 1-ąją mielieji!! :)**
2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis
2012 m. rugpjūčio 28 d., antradienis
My new work ;))
Ryt einu į darbą. nežinau ar bus sunku, bet reikia jau nuo jaunystės pradėti dirbti. :))
Iki, Juste ;))
Iki, Juste ;))
Статусы :))
Когда счастлива, так сложно сдерживать улыбку.
***
каждое слово и чувство имеют своё время... ♥
***
Когда ты делаешь что-то для
других от души, не ожидая благодарности, кто-то записывает это в книгу
судеб и посылает счастье, о котором ты даже и не мечтал!
***
Детство - это когда свой возраст можно показать на пальцах...
***
Трудно привыкнуть к отсутствию тех людей, которые когда-то были частью вашего дня.
***
У каждого из нас есть человек, которого вы готовы ждать год, два года, да даже всю жизнь... И знаете, не такой уж это и бред.
что ничего больше не повторится.))
Когда-нибудь ты тоже поймешь, каково это, читать историю сообщений и понимать, что ничего
больше не повторится.
больше не повторится.
2012 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)