Dovydėno literatūrinės pasakos Pamotė ir podukra tautosakiškumo problema

  Tautosaka - akivaizdus šio kūrinio įkvėpimo šaltinis. Skaitant šį kūrinį galima pastebėti tautosakos motyvus bei literatūrinės pasakos panašumus.Pamotė ir podukra, tai tautosakos veikėjai, bet jų bruožai atitinka literatūrinę pasaką. Supanašėjusi į tautosaką, literatūrinė pasaka priverčia susimąstyti apie  tradicinius ir pakeistus veikėjus ir jų poelgius bei jausmus.
  Daugeliui yra pažįstami tokie veikėjų tipai, kaip pamotė ir podukra. Pamotė visada nemėgsta savo podukros. Gal nemyli, nes ne jos tai dukra, o gal tokia yra bloga, kad podukros liūdesys jai suteikia malonumą.Pamotė visada  aprašoma kaip bloga, blogo linkinti, nemylinti, nejautri asmenybė.O užtat podukra naivi, gera, miela, darbšti ir visada nuskriausta savo pamotės.Po podukros (Antutės) mamos mirties, tėvas į namus  atviežė pamotę. Jis ją mylįs, o užtat po kurio laiko bijojęs jai nors žodį tarti.Pamotė lyg tampa šeimos galva, o tėvas kamputyje stovi ir nieko negali pasakyti. Pamotė niekada nemylejo nei Antutės tėvo, nei Antutės. O susituokė su juo, tik reikalo vedama.
  Vienas iš individualizavimo požymių yra pagrindinių veikėjų amžius. Šiame kūrinyje yra parašytas veikėjų amžius, pvz;. pamotės amžius kai ji buvo įsimylėjusi Motiejų (savo tėvo dirbininką). Jai tada buvo 16 metų. Taip pat parašyta, kad ji nebuvo , kaip budinga, sena, bet atvirkščiai ji buvo jauna. O užtat Antutės tėvas buvo senas (apie 60 metų vyras) .Pamotė neatitiko tautosakos, kadangi norėjo išleisti savo podukrą už vyro. Tai buvo netautosakinis siekis, nebudingas paprastai pamotei, kuri nemyli savo podukros ir linki jai blogą. Bet ji sako Antutei, kad ji norėjo, kad ji būtų panaši į ją. Ji norinti, kad Antutė pajustu tą, ką pajuto ji. Ne todėl , kad blogo linkinti, o todėl, kad jau taip buvo auklėta. Atsiprašo ir papasakoja savo gyvenimo dramą, kokia išgyveno jauna būdama ir tėvo noru.Nebe galinti pajusti laimės ir meilės su mylimu žmogumi.
  Pamotė ir Podukra, tai kūrinys, kuris sudaro harmonija(dermė) tarp tautosakos ir literatūrinės pasakos. Dermė, kuri labai aiškiai juntama. Nepastebimas pajutimas, kad skaitoma tautosaka ir atvirkščiai.Kūrinys kuris buvo parašytas harmonijoje, su ją ir jai parodyti.Kūrinys kuris užburia ir suteikia galimybė apmąstyti žmogaus dramą. Vienos moters dramą,kuri yra panaši į kitos moters dramą, į kiekvieno žmogaus gyvenimo dramą.

They- she and her mother :)

kelios nuotraukos iš fotoshoot'o with karina ir jos mama :)

Tai apie ką aš galvoju :)

Na ką žmogėnai, po ilgų, labai ilgų dienų per kurias nieko nerašiau, galvojau ir aišku kur be to, fotografavau :)) Tai lyg naujas narkotikas, kuris suteikia man laimės, ne rytoj, bet dabar šią minutę.Ką galiu pasakyt, smagu :DD Aišku, reikia galvot kaip gražiai padaryt nuotrauką, bet kartais tai užmiršti ir papraščiausiai darai tai! Tai nuotrauka, o ne mokslas ( nors galima pavadinti ir taip). Ji bus tokia , kokią tu ją padarysi. Ji atskleis tą, ką tu paėgsi parodyt ją. Ji bus tokia ( arba panaši), kokią tu isivaizdavai ir norėjai įpavėiksluot. Nors gerai pagalvojus, daugelis žmonių, net nesusimąsto apie nuotraukos reikšmę ir svarbą. Bet tai jau kita istorija apie kuria turės kalbėt kiti :))
Ačiū už dėmėsį ir iki kito susiskaitimo !
 Jūsų Justė! :*